ant sparnu

Ruošiuosi pradėti filmų, kuriuos siūlau pažiūrėti sąrašą. kadangi dažnai dirbdama puse akies žiūriu kokią nors istoriją, jų spėjau peržiūrėti jau nemažai. jei nesusigalvosiu kokio papildomo darbo, tai tikrai nebus paskutinis mano įrašas.
Neseniai susižavėjau anime ir vieno režisieriaus darbais. Tuo ir pradėsiu.
 
ANIME

Hayao Miyazaki http://www.imdb.com/name/nm0594503/

1. Howl’s Moving Castle
http://disney.go.com/disneypictures/castle/
Japonų anime meistro užburiančio grožio pasaka. Labai lyriška, kupina metaforų, japonų santūrumo ir įdomių personažų. Įtraukiama karo tematika, būdinga režisieriui. Filmuką verta pamatyti dėl garso takelių.

2. Nausicaä of the Valley of the Wind
Pirmas autoriaus darbas. Pradėjus žiūrėti, nereikia pamiršti, kad tai yra gana senas filmas, tad jame nemažai detalių, kurių šiais laikais jau nebėra: aiškinantieji monologai ir pan. Vėlgi: karo tema, vertybių skalės, metaforos ir graži istorija.

3. Princess Mononoke
Meilės istorija, graži muzika ir kova dėl išgyvenimo, pasaulinės taikos ir visuotinio gėrio. Viskas vyksta aklos kovos ir sumaištingo karo apsupty.

4. Spirited away
Šihiros nuotykiai dvasių pasaulyje. Kaip ir visuose filmuose, autorius pabrėžia žmogaus ir gamtos dvasinio bendravimo ir savitarpio supratimo svarbą. Maža mergitė gelbsti savo tėvus, užklydusius į dvasių teritoriją ir užpaverstus kiaulėmis už nemandagų elgesį.

Nuoširdžiai sakau: geri filmai. pastaruoju metu jų persižiūriu, bet Howl’o istoriją galėčiau žiūrėti ir žiūrėti. Vien dėl muzikos ar kelių nuostabiai sukomponuotų, nupieštų ir pateiktų kadrų. Kitų Miyazaki filmų dar nemačiau, bet tikrai tikiuosi peržiūrėti artimiausiu metu.

Sėdžiu tyloj ir nesuprantu iš kur tas triukšmas. Klausausi - tylu. Bet garsai neapleidžia. Skauda galvą, skauda smegenis nuo klausymosi - aš nieko negirdžiu, bet sielą maišo džeržgiantis nervų kamuolys. Ausų būgneliai spaudžia mintis, o tyla laužo kaulus - ji tokia nervingai garsi. Kiekvienas virpulys rankose spiegia, klykia ir susispiečia į širšių avilį. Bet jis negelia, nemuša, o tik kankina. Graso ir tempia, šaiposi, mato kaip raitausi. Ir juokiasi iš menkų pastangų priešintis. Aš bejėgė. Sėdžiu tyloj ir trokštu ramybės, išsivaduoti iš šito triukšmo.

Kas nors patikėtų? – baigiu išprotėti.

Prakiurusiu rėčiu keliauju į klėtį

ir smilksiu, pelysiu, surūgsiu metanu.

Paliksiu bevertė, kvaila ir ant tako.

Sugniaužus liežuvį suvysiu balandas.

Kažkur po kepurėm pasislėpė krantas

Tarp proto, tikėjimo, meilės, svajonių,

Ir liko tik padrikas tepalas koju.

Primynus beviltiškus dramblio noragus,

Žygiuoju į apkuistus dievo barakus.

Palysiu po laiptais, uzmigsiu, susmilksiu

Ir žibalo kvapo garuose prišvinksiu.

Tereikia tik menko besiūlio degtuko

Mažos kibirkšėlės ar sprengstančio rūko

Tik mažo vilties, šilumos žiburėlio

Ir lėkčiau sparnais metanolinio vėjo.

kai protas plaukia sava vaga